- žymėtininkas
- žymė́tininkas, -ė smob. (1) žr. žymininkas 1: Draugės amatininkų pardėtasis, žymėtininkas, ženklininkas I.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žymėtininkas
Look at other dictionaries:
ženklininkas — ženkliniñkas ( inykas M, KŽ), ė smob. (2) DŽ, KŽ, ženklininkas (1) BŽ91, DŽ2; Rtr 1. M, DŽ, NdŽ kas turi pasižymėjimo ženklą, kas gavo teisę nešioti kokį nors ženklą: Vilniaus pralotą, kryžiaus balto erelio ženklininką Joną Dominyką Lopacinskį… … Dictionary of the Lithuanian Language
